O jauniems žmonėms jis nedvejodamas linki: nebijokite bandyti ir klysti, nes būtent tokie bandymai jį patį atvedė ten, kur yra šiandien – į „Teltoniką“, vieną didžiausių Lietuvos technologijų kompanijų, kur jau aštuonerius metus Aidas dirba mechanikos inžinieriumi.
Išardyti – kad išmoktum sukurti
„Buvau labai smalsus vaikas – viską ardydavau, konstruodavau, jungdavau. Jeigu kas nors neveikdavo, bandydavau suprasti, kodėl. Išardydavau žaislinę mašinėlę, nutraukdavau laidą, paskui vėl jungdavau, kol žaislas prisikeldavo“, – prisimena Aidas.
Kartais tie bandymai baigdavosi netikėtai. „Pamenu, kai iš Norvegijos parvežė nešiojamą kompiuterį, sugalvojau perkelti RAM‘us iš vieno į kitą. Tai dariau, kol kompiuteris buvo įjungtas. Pažiro kibirkštys – ir buvo po kompiuterio. Jo sutaisyti nepavyko, bet smalsumo tai nei kiek nesumažino.“
O štai kelias į inžineriją prasidėjo dar mokykloje. „Turėjome labai geras technologijų pamokas – jau nuo šeštos klasės pradėjome virinti, daryti įvairius projektus. Su draugais buvome pasidarę net vėjaračius – vėjo varomus triračius.“
Štai taip ėmė kirbėti mintis apie inžineriją, ir ne kur kitur, bet Kaune: „Kai mokyklon atvykdavo universitetų atstovai, labai aiškiai supratau, kad Kaunas – inžinierių miestas. Vadinasi, jei nori būti geras inžinierius, turi studijuoti Kaune. Taip ir atsidūriau Kauno technologijos universitete.“
Nuo „IoT akademijos“ iki karjeros „Teltonikoje“
Dar studijų metais Aidas jungėsi prie įvairių projektų, kūrė robotus ir net elektrinę riedlentę, su kuria važinėdavo nuo universiteto iki bendrabučio. „Buvo laikai, kai su studentų moksline draugija keliaudavome į robotų varžybas Estijoje. Iki vėlumos koduodavome ir kalibruodavome robotus – ta kūrybinė atmosfera buvo nepakartojama.“
O štai Aido ryšys su „Teltonika“ prasidėjo nuo „IoT akademijos“ – studentams skirtos šios įmonės programos.
„Atėjau kaip praktikantas ir po kelių mėnesių gavau darbo pasiūlymą. Dirbau kaip mechanikos inžinierius, kūriau įrenginių korpusų dizainą, kad vartotojai turėtų patogius, tvarius gaminius.“
Vėliau jo darbas pasuko nauja kryptimi – į testavimo įrangos kūrimą: „Dabar kuriu mechaninius, automatinius sprendimus, kad būtų galima patikrinti, ar mūsų produktai veikia be priekaištų. Čia nebūna vienodų dienų – visada yra ką tobulinti. Apskritai inžinieriaus visos dienos išskirtinės, nes darbe nėra monotonijos. Kartais sprendimą reikia sugalvoti tiesiog čia ir dabar – kad gamyba nenustotų ir produktai pasiektų klientus.“
Inžinieriaus savybės – ir kodėl ši karjera puikiai tinka tiek vaikinams, tiek merginoms
Aidas įsitikinęs, kad inžinieriaus darbe svarbu ne tik technika, bet ir charakteris: „Šiame darbe reikia kruopštumo, pastovumo, ir nebijoti klysti – nes būtent iš klaidų mokomės.“
O paklaustas, kaip paskatintų merginas drąsiau rinktis inžinerijos studijas, sako atvirai: „Moterys dažnai būna netgi geresnės inžinierės – kruopštesnės, labiau atkreipia dėmesį į detales. Todėl ši sritis visiškai ne „berniukiška“ – merginos čia tinka puikiai ir yra laukiamos!“
Žvilgsnis į ateitį – nuo dirbtinio intelekto iki kosmoso
O kas toliau? Kasdien prie naujausių technologijų prisiliečiantis ir pats dalyvaujantis jų kūrime Aidas pripažįsta, kad technologijų pasaulis juda į priekį greičiau nei bet kada.
„Neabejoju, kad po penkerių metų dirbtinis intelektas bus dar labiau integravęsis į mūsų kasdienybę ir praktiškai visi turėsime išmokti juo naudotis kaip įrankiu. Norėčiau tikėti, kad po dešimtmečio žmonės labiau užsiims kūrybine veikla, nes procesai bus automatizuoti. O po dvidešimties? Gal, pavyzdžiui, kelionės į kosmosą bus tokios pat įprastos kaip kruizas laivu?“
Žiūrėk pilną Aido interviu čia: https://youtu.be/QRh6gLc75ZE
Apie studijas ir karjeros galimybes sužinok: https://ateitiselektronikams.lt
