Kaip sako Kauno moksleivių techninės kūrybos centro vadovas Giedrius Vaidelis, tai joks ne stebuklas – o natūralus rezultatas, nes vaikas gauna galimybę ne tiek klausytis teorijų, kiek kurti, konstruoti, programuoti ir praktiškai tyrinėti pasaulį bei jo dėsnius.
Inžinerinė klasika ir būreliai – pop hitai
„Visi mūsų būreliai yra orientuoti į techninę kūrybą, robotiką, mechatroniką ir visa, kas susiję su inžinerija. Turime ilgametes tradicijas, bet keičiamės kartu su laikmečiu,“ – pasakoja G. Vaidelis, vadovaujantis vieninteliam tokio pobūdžio centrui, Kaune veikiančiam jau daugiau nei 5 dešimtmečius.
Šiandien Centras dirba keturiomis kryptimis – inžinerijos, IT, medijų ir gamtos mokslų – ir kasmet ugdo šimtus vaikų. „Vien pernai pas mūsų būrelius lankė daugiau nei 900 vaikų, o šiemet tikimės, kad jų bus dar daugiau. Matome ir kasmet įsitikiname: vaikai nori veikti, daryti, tik reikia žinoti, kaip juos įtraukti,“ – šypsosi vadovas.
Populiariausi, jau inžinerine klasika tapę – robotikos ir mechatronikos, pradinio techninio modeliavimo būreliai.
Tačiau pastaraisiais metais atsiranda ir naujų hitų: „Šiek tiek dvejodami, pernai pirmąkart pasiūlėme „Minecraft Education“, „Žaidiminio stratego“ programas, ir likome apstulbę, kai vietų į šiuos būrelius nebeliko per kelias dienas. Išties, pažinus šiuolaikinių vaikų laisvalaikio pomėgius – juos galima panaudoti įtraukiančiam mokymuisi!“
Kitas ryškus pastarųjų metų hitas centre – „Ateitis – elektronikams“ projekto inicijuoti elektronikos inžinerijos būreliai, skirti vyresniųjų klasių mokiniams.
„Turiu pripažinti – net patys nesitikėjome tokio populiarumo tarp vyresnių klasių mokinių. Ypač smagu matyti, kad nemaža dalis vaikų į elektronikos būrelius ateina iš šeimų, kur tėvai patys dirba didžiosiose Kauno elektronikos įmonėse – „Teltonika“, „Kitron“ ar „Forvia HELLA“. O tie vaikai pasikviečia ir draugus ar klasiokus. Pastebime, kad ne tik vaikai nori pažinti savo tėvų pasaulį, bet ir tėvai mato prasmę paskatinti savo vaikus laisvalaikį leisti būtent gilinantis į elektronikos subtilybes“, – pasakoja G. Vaidelis.
Mobiliųjų telefonų naudojimo tvarka? Neaktuali!
Kalbėdamas apie švietimo iššūkius ir išsisėmusią tradicinę mokymo sistemą, G. Vaidelis svarsto, kad galbūt tokie centrai, kaip šis, galėtų būti tas raktas, per kurį galėtume atrasti naujas mokymo formas ir įtraukties būdus.
„Kalbant paprastai, teoriją išdėstyti – nesunku, bet ar ji pasiekia vaiką? Juk dabar kiekvienas pyplys nešiojasi paslaugią enciklopediją savo kišenėje. Tačiau kai jis ateina pas mus ir pats konstruoja, kuria ar sujungia laidus, kai atsineša problemą, o mes padedame ją išspręsti, sugalvoti, padaryti – štai tada teorija įgauna prasmę.“
Atėjęs į inžinerijos būrelį, vaikas ne tik konstruoja, bet ir pats pradeda suvokti fizikos dėsnius, mokosi programavimo, matematikos, logikos. Tad mokslas tampa ne formulių rinkiniu, o įrankiu, leidžiančiu įgyvendinti savo idėjas.
O kai mokytis įdomu – tai ir dėl dėmesio kovoti nebereikia: „Kaip ir visos ugdymo įstaigos, metų pradžioje turėjome apsitarti dėl naudojimosi mobiliaisiais telefonais tvarkos. Susirinkimo metu paklausiau kolektyvo, kiek jų susiduria savo būreliuose su šia problema – ir visi mokytojai vienbalsiai atsakė – nesusiduriame. Tiesiog vaikai taip įsitraukia, kad apskritai pamiršta, jog turi mobilųjį.“
Ateities švietimo laboratorija
Giedrius įsitikinęs – panašūs centrai, kaip šis, turėtų būti ne tik kiekviename mieste, bet ir miesteliuose: „Daugelyje šalių kiekvienas miestelis ar bendruomenė turi kad ir nedidelį vaikų laisvalaikio ar technologijų centrą, kur vaikai gali tiesiog ateiti su draugais ir leisti laiką prie robotikos, mikroschemų ar garso įrašų. Neabejoju, kad tai būtų labai naudinga ir pas mus, Lietuvoje“.
Techninės kūrybos centras Kaune neapsiriboja vien būreliais – čia vyksta projektai su universitetais, mokyklomis, įmonėmis. Vaikai mokosi planuoti laiką, dirbti komandoje, spręsti realias problemas. „Tai bandriniai įgūdžiai, kurie paruošia savarankiškam gyvenimui,“ – pabrėžia G. Vaidelis.
O paklaustas, kokią žinutę norėtų perduoti šių dienų moksleiviams, jis sako: „Jei tai būtų vienas žodis – sakyčiau „nežiopsok“! Nenustok veikęs, mokęsis, ieškok, kurk, konstruok. Svarbiausia – nepražiopsok savo šanso – o jų aplink knibžda, tik pamatyk ir pasinaudok. Mokymasis – ne apie pažymius, o apie gyvenimą.“
