Šiandien ji – „Kitron“ produkto inžinierė, baigusi elektronikos inžinerijos studijas Kauno technologijos universitete (KTU) ir kiekvieną dieną dirbanti su gaminiais, kurie keliauja į įvairiausias pasaulio šalis.
Jos istorija – apie visą gyvenimą lydintį smalsumą, pasirinkimą likti Lietuvoje ir įsitikinimą, kad inžinerija – tai ne „berniukų reikalas“, bet tikrų kūrėjų sritis.
Neblėstantis smalsumas
„Buvau labai energinga ir smalsi. Gal dabar energijos šiek tiek mažiau, bet tas lindimas visur – liko,“ – juokiasi Laura, prisimindama save vaikystėje.
Tikslieji mokslai ją traukė jau mokykloje: matematika, fizika, loginiai iššūkiai. „Turbūt todėl pasirinkimas buvo gana paprastas: norėjau studijuoti inžineriją, o geriausia vieta tam, mano akimis, buvo Kaunas.“
Apie studijas užsienyje net nesvarstė: „Tiesiog žinojau, kad čia, Lietuvoje, yra universitetas, kuris ruošia stipriausius inžinerijos specialistus regione, ir aš norėjau būti jų dalis.“
Kelias į „Kitron“: nuo praktikos iki karjeros
Ketvirtame kurse, ieškodama vietos praktikai, Laura jau žinojo apie iniciatyvą „Ateitis – elektronikams“.
„Buvau girdėjusi apie įmones, kurios dalyvauja šioje kampanijoje, ir parašiau kelioms iš jų. „Kitron“ atrašė, pakvietė į praktiką, o po jos – pasiūlė darbą. Ir štai aš čia,“ – šypsosi mergina.
„Dažnai žmonės paklausia – ką veikiu darbe. Pasakau: esu produkto inžinierė. Ir tada – klasika: „O tai ką tu darai?“ Pradedu aiškinti apie gamybos linijas, komponentus, alternatyvas… ir paprastai pokalbis tuo baigiasi – „Gerai jau gerai, gana, gana, turbūt labai įdomus darbas“, – juokiasi Laura.
O kaip iš tiesų atrodo tipinė produkto inžinierės diena? Pasak Lauros, joje pilna visko:
„Nors didžioji darbo dalis vyksta prie kompiuterio, tačiau daug bendrauju su klientais, kolegomis iš kitų skyrių, tikrinu gamybos procesus. Kartais tenka eiti į gamybą, kai kyla klausimų ar reikia išspręsti kokią problemą. Taip pat būna ypatingų dienų – kai atvyksta klientai. Tokios dienos niekada neprailgsta“, – sako ji.
Moterys inžinerijoje – jokia išimtis
Laura pripažįsta: vis dar tenka susidurti su stereotipu, kad inžinerija – „vyriška“ sritis.
„Taip, vyrų mūsų komandoje daugiau, bet aš turiu ir kolegių, ir anksčiau turėjau grupiokių. O ta nuostata, kad merginos čia nepritinka – tiesiog klaidinga,“ – sako ji.
„Ši specialybė reikalauja kruopštumo, atidumo, pastabumo – o merginoms šios savybės dažnai itin būdingos. Tad sakyti, kad elektronika yra „berniukiška“ – tiesiog neteisinga.“
Paklausta, ką patartų tiems, kurie dabar renkasi savo kelią, Laura sako paprastai:
„Viskas ok, jei dešimtoje klasėje dar nežinai, ką nori daryti. Turi dar bent dvejus metus laiko galvoti, rinktis. Bet jei jauti, kad tau patinka tikslieji mokslai, – gilinkis, domėkis, bandyk.“
Ji pabrėžia, kad verta jungtis į būrelius, bandyti programavimą, robotiką, praktikas: „Dabar tiek galimybių! O kuo daugiau išbandysi, tuo geriau suprasi, kas tau patinka.“
Laura tiki, kad elektronikos inžinerijos specialybė išliks svarbi dar ilgai – net ir sparčiai tobulėjant dirbtinio intelekto pritaikomumui.
„DI ateina, tai neišvengiama. Bet aš jo laukiu. Juk tai – nauji įrankiai, kurie leis mums dirbti dar įdomiau“, – sako ji.
Visą pokalbį su Laura ir pasivaikščiojimus po „Kitron“ rasi šiame video interviu:
