Štai Kauno technologijos universitete studijuojantis Ernestas Gruodis pasakoja, kad jau būdamas penkerių rastus laidus vyniodavęs į kamuolį ir liepdavęs mamai išbandyti jo „prietaisą“.
„Ir ji bandydavo! Uždengdavo viską pledu ir įjungdavo – o tada, aišku, būdavo blyksnis, trenksmas ir trumpasis jungimas namuose“, – juokiasi Ernestas, šiuo metu jau ketvirtus metus studijuojantis elektronikos inžineriją.
Iš pirmo žvilgsnio, tai tik vaikystės išdaigos, bet, kaip rodo mūsų kalbinami jauni žmonės, neretai būtent jos sužadina smalsumą, vėliau virstantį karjeros pasirinkimais. Ernesto vaikystė buvo pilna ardymo, konstravimo ir nuolatinio bandymo suprasti, kaip veikia daiktai. Jis prisimena ir vieną įspūdingiausių patirčių – pirmą kartą pamatytus superkompiuterius tėčio darbe: didžiulę patalpą užimantį įrenginį, mirksinčias lemputes, garsą, kuris labiau priminė kosminį laivą nei kompiuterį.
Vingiuotas kelias, vedantis ten, kur įdomu
Beje, elektronikos inžinerija nebuvo pirmasis Ernesto pasirinkimas. Kaip ir daugeliui, tuo metu atrodė patrauklu rinktis verslo kryptį, todėl jis studijavo verslo vadybą, administravimą, tarptautinį verslą. Vis dėlto kažko trūko. „Visi darbai vis tiek sukosi apie elektroniką“, – sako jis. Mintis kurti, projektuoti, organizuoti gamybą niekur nedingo, tik stiprėjo, kol galiausiai tapo aišku, kad tam reikia gilesnių žinių.
Būtent tada Ernestas nusprendė sugrįžti ten, kur visada traukė – į technologijas, ir pasirinko KTU. Šis sprendimas pakeitė požiūrį į mokslus apskritai. Tai, kas mokykloje atrodė sunku ar neįdomu, čia įgavo visai kitą prasmę: techniniai dalykai, sistemos, dokumentacijos – visa tai tapo ne nykiu „reikia“, bet uždegančiu „geras, kaip įdomu“!
Studijos KTU, pasak Ernesto, nėra vien teorija. Tai nuoseklus kūrimo procesas, kuriame viskas prasideda nuo paprastų žingsnių: schemos braižymo, litavimo, komponentų surinkimo, bandymo ir klaidų taisymo. Ir būtent šiame procese laukia didžiausias atradimas – kai supranti, kad iš paprastų dalių gali sukurti sudėtingą veikiantį sprendimą.
Kuo giliau į technologijas – tuo daugiau stebinančių dalykų
Vienas momentas, kuris ypač įstrigo, buvo pažintis su šiuolaikinėmis mikroschemomis. „Mačiau nedidelę mikroschemą, gal penkių centimetrų, kurioje naudojami ne tik elektroniniai, bet ir optiniai elementai. Taip, viduje – šviesolaidžiai! Ji perduoda duomenis vieno terabito per sekundę greičiu“, – pasakoja Ernestas. Tokie dalykai, jo žodžiais, atrodo beveik kaip gyvi organizmai ir priverčia suprasti, kokio lygio technologijos šiandien kuriamos.
Ne mažiau svarbi studijų dalis – ryšys su realiu pasauliu. Į paskaitas atvyksta specialistai iš tarptautinių įmonių, dalijasi patirtimi, pasakoja apie realius projektus ir sprendimus. „Pavyzdžiui, ne taip seniai lankėsi specialistas iš garsios įmonės, dirbęs Japonijoje. Tokios žinios yra labai vertingos, nes tai ne teorija, o tikro gyvenimo pavyzdžiai“, – sako Ernestas.
Paklaustas apie stereotipus, jis neslepia nuostabos, kad elektronikos inžinerija vis dar laikoma „berniukiška“ sritimi. Jo studijų grupėje – vos viena mergina, kuri, pasak jo, šauniai susitvarko su visais iššūkiais. „Jeigu bent kiek įdomu – tikrai verta studijuoti elektronikos inžineriją – merginos čia labai laukiamos“, – sako jis.
Žvelgdamas į ateitį, Ernestas mato aiškią kryptį: technologijų tik daugės, o kartu su jomis augs ir galimybės. „Greičiai auga, dirbtinis intelektas tikrai dar nustebins“, – svarsto jis. Tačiau svarbiausias patarimas išlieka labai paprastas: nereikia visko žinoti iš anksto, svarbiausia – pabandyti.
Daugiau apie elektronikos studijas Kaune ir elektronikos inžinierių karjeros galimybes: https://youtu.be/ROLOXeNe2lM
