Skirtingi keliai – tas pats tikslas: kas į elektronikos inžineriją LIK atvedė Ainių ir Eilingą?

2026-03-10
Cover image

Elektrinis paspirtukas, kuriam nebuvo lemta ilgai važiuoti. Išardyti automobiliai, sudegintos lemputės ir klausimas „o jeigu pabandyčiau šitaip?“ – nuo tokių istorijų, o ne nuo idealių pažymių ar tobulo plano, dažnai prasideda kelias į elektronikos inžineriją.

Ainis Kiveris, šiandien dirbantis Lietuvos inžinerijos kolegijos (LIK) dėstytoju, ir Eilinga Stočkelytė, LIK elektronikos inžinerijos studentė, yra gyvi pavyzdžiai, kad į inžineriją dažniausiai atveda smalsumas ir noras kurti.

 

Pirmosios pamokos – nuo pirmųjų išardytų žaislų

„Buvau išdykęs – ardydavau, išrinkdavau, laužydavau automobilius“, – juokiasi Ainis. Ryškiausi jo vaikystės prisiminimai susiję su varikliais ir laiku, praleistu kartu su seneliu, bandant suprasti, kaip veikia mechanizmai.

 

Eilingos kelias prasidėjo nuo mažų eksperimentų: „Micro:bit“ projektų, LED’ų, paprastų sprendimų. „Gan anksti pradėjau mokytis programuoti, ir nors pats programavimas man buvo įdomus, bet supratau, kad per daug monotoniškas. O štai elektronikoje atradau kūrybą – gali sukurti PCB plokštę, ją atspausdinti, užprogramuoti ir pamatyti realų rezultatą“, – pasakoja ji.

 

Mokykla: skirtingos patirtys, bet tas pats smalsumas

Ainis atvirai sako, kad mokykloje nebuvo pats stropiausias mokinys. „Pamokų nelabai lankydavau, vengdavau mokytis. Bet kolegijoje viskas pasikeitė – techniniai dalykai, dokumentacijos, sistemų veikimo principai tapo įdomūs, tad ir mokytis motyvacija netruko atsirasti.“

Eilingai mokykla buvo vieta, kur gimė noras suprasti daugiau. „Norėjosi gerų pažymių, bet vienu metu buvo kilęs smalsumas: o ką, jei pabandyčiau nebebūti pirmūne? Pabandžiau, pažymiai smuko, bet neilgam – netrukus vėl grįžau į puikių rezultatų kelią.“

Inžinerija – ne formulės, o sprendimų paieška

Kaip dėstytojas, Ainis studentus pirmiausia moko suprasti sistemas, o ne „iš karto programuoti“: „Visada turiu priminti, kad programavimas yra paskutinė dalis. Jei sistema neveikia, jis nepadės. Pradedame nuo schemų, matavimų, gedimų paieškos.“

 

Eilinga pabrėžia, kad inžinerija nėra skirta tik labai stipriems tiksliukams: „Jeigu žmogus turi logikos ir kūrybiškumo – viskas yra įmanoma. Daug ko galima išmokti  praktikuojantis ir dirbant. Sudeginai lemputę? Vadinasi, buvo per daug įtampos.“

 

Ateitis, kurioje elektronikos tik daugės

Paklausti apie ateitį, abu sutaria: elektronikos bus vis daugiau, o kartu augs ir specialistų poreikis.

 

„Jeigu patinka elektra, elektromobiliai, technologijos – nepamesk tos minties ir ieškok, kur tai gali realizuoti“, – pataria Ainis.

 

Eilinga priduria: „Svarbiausia įsiklausyti į save ir nebijoti bandyti. Inžinerija nėra baisi. Ji logiška, suprantama ir labai žemiška.“

 

Visą pokalbį su Ainium ir Eilinga rasi šiame video interviu: https://youtu.be/FotH2XvsGXE